Glutationas – mažasis didysis antioksidantas

Ar esate girdėję apie glutationą? Nors jo pavadinimas daugeliui gali skambėti neįprastai, šis junginys yra vienas svarbiausių mūsų organizmo gynybos sistemos elementų. Mokslininkai jį neretai vadina „pagrindiniu antioksidantu“ arba net „ląstelių sargu“. Kodėl? Pažvelkime iš arčiau.

Kas yra glutationas?

Glutationas – tai natūraliai žmogaus organizme gaminamas tripeptidas. Tai reiškia, kad jis sudarytas iš trijų aminorūgščių: cisteino, glutamo rūgšties ir glicino. Šis mažytis junginys aptinkamas beveik visose mūsų kūno ląstelėse, ypač kepenyse, kur vyksta intensyvūs apsivalymo ir energijos gamybos procesai.

Kodėl jis toks svarbus?

Glutationo funkcijos yra itin įvairios, tačiau bene labiausiai jis žinomas dėl savo antioksidacinių savybių.

Paprastai tariant, glutationas:

• Neutralizuoja mūsų ląstelių priešus – laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir spartina jų senėjimą.

• Dalyvauja detoksikacijos procesuose, padėdamas kepenims pašalinti toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas.

• Stiprina imuninę sistemą, prisidedamas prie natūralios organizmo gynybos.

• Regeneruoja kitus antioksidantus, tokius kaip vitaminas C ir vitaminas E. Kaip tai vyksta?
  
  Įsivaizduokite vitaminą C kaip bateriją, kurią naudojate neutralizuoti laisvąjį radikalą. Atlikęs darbą, vitaminas C „išsikrauna“ ir tampa neaktyvus. Glutationas veikia kaip įkroviklis – jis atstato vitamino C aktyvią formą, kad šis vėl galėtų atlikti savo darbą. Tokiu būdu glutationas ne tik pats saugo ląsteles, bet ir padeda kitiems antioksidantams veikti ilgiau bei efektyviau.

Kodėl jo lygis mažėja?

Kaip ir daugelio kitų svarbių junginių, natūralus glutationo kiekis mūsų organizme su amžiumi mažėja. Be to, jo atsargas gali sekinti:

• nuolatinis stresas,
• prasta mityba,
• rūkymas ir alkoholis,
• tarša,
• lėtinės ligos,
• miego trūkumas.

Kai glutationo lygis nukrenta, organizmas tampa mažiau atsparus oksidaciniam stresui.

Kaip palaikyti glutationo kiekį?

Gera žinia ta, kad tam tikri įpročiai ir mitybos pasirinkimai gali padėti palaikyti natūralią šio junginio pusiausvyrą.

• Valgykite daugiau sieros turinčių produktų. Brokoliai, briuseliniai kopūstai, česnakai ir svogūnai – puikūs pagalbininkai glutationo gamybai.
• Užtikrinkite pakankamą baltymų kiekį. Cisteinas, viena iš glutationo sudedamųjų dalių, gaunamas iš baltymų turinčio maisto.
• Skirkite dėmesio poilsiui. Kokybiškas miegas ir streso mažinimas padeda išsaugoti organizmo vidinę pusiausvyrą.
• Judėkite. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne antioksidantų pusiausvyra.

Įdomūs faktai apie glutationą

Glutationo atradimas siekia beveik 100 metų, tačiau jo reikšmė plačiau suprasta tik pastaraisiais dešimtmečiais.

Jis yra viena iš labiausiai tiriamų molekulių antioksidantų srityje – moksliniuose straipsniuose jis minimas dešimtis tūkstančių kartų.

Glutationo lygis dažnai naudojamas kaip biologinis senėjimo rodiklis: kuo jo mažiau, tuo labiau organizmas linkęs į oksidacinį stresą.

Didžiausios glutationo koncentracijos aptinkamos kepenyse – pagrindiniuose mūsų organizmo „filtruose“.

Jo tyrimai ypač suintensyvėjo pastaraisiais metais, kai imta daugiau kalbėti apie oksidacinio streso poveikį senėjimui ir sveikatai.

Apibendrinimas

Glutationas – tai nedidelė molekulė su itin svarbia misija: saugoti mūsų ląsteles nuo oksidacinio streso, padėti organizmui apsivalyti nuo nereikalingų junginių ir palaikyti natūralias gynybos sistemas. Nors jo pavadinimas daugeliui vis dar skamba nepažįstamai, verta žinoti, kad būtent šis „mažasis didysis antioksidantas“ yra vienas iš kertinių organizmo apsaugos mechanizmų, kuris tyliai dirba mūsų naudai kiekvieną dieną.