Liposomos – veikliųjų medžiagų pernešimo technologija

Pažangus kelias į veiksmingumą

Ar žinojote, kad ne visi maisto papildai, kuriuos suvartojame, pasiekia organizmą tokiu kiekiu, kokio tikimės? Daugelis veikliųjų medžiagų – nuo vitaminų ir mineralų iki antioksidantų bei augalinių ekstraktų – praranda dalį savo aktyvumo dar prieš patekdami į kraujotaką. Tam įtakos turi rūgšti skrandžio terpė, virškinimo fermentai ir sudėtingi biologiniai barjerai.

Būtent todėl vis daugiau dėmesio sulaukia liposominė technologija – vienas pažangiausių būdų padidinti veikliųjų medžiagų biologinį prieinamumą apsaugant jas nuo suirimo.

Kas yra liposomos?

Liposomos – tai mikroskopinės kapsulės, sudarytos iš fosfolipidų (riebalų) – tų pačių medžiagų, iš kurių sudarytos mūsų ląstelių membranos. Dėl šios struktūros liposomos yra biologiškai suderinamos su organizmu ir gali veiksmingai pernešti įvairius junginius – tirpstančius tiek vandenyje, tiek riebaluose.

Galima įsivaizduoti liposomą kaip natūralų pernešėją, kuris savo viduje „užrakina“ veikliąją medžiagą ir saugiai nugabena ją pro virškinimo sistemą iki pasisavinimo vietos. Tokiu būdu medžiaga yra apsaugota nuo skrandžio rūgščių, fermentų ir oksidacijos.

Kaip veikia liposominė forma?

Įprasti papildai dažnai iš dalies suyra dar prieš patekdami į kraują. Tarkime, įprastos formos glutationas ir berberinas – itin jautrūs rūgščiai terpei, o kofermentas Q10 yra mažai tirpus, todėl jų pasisavinimas būna ribotas.

Liposominėje formoje šie junginiai yra įkapsuliuojami į riebalinį sluoksnį, todėl:

išlieka stabilūs skrandyje ir žarnyne;
lengviau pereina per ląstelių membranas;
pasiekia kraujotaką didesne koncentracija;
išsiskiria palaipsniui, todėl poveikis trunka ilgiau.

Tokiu būdu liposominė technologija padeda organizmui pasisavinti daugiau veikliosios medžiagos iš tos pačios dozės.

Mokslo pagrįsti skirtumai

Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė mokslinių tyrimų, nagrinėjančių liposominių formų pranašumus. Rezultatai rodo, kad ši technologija gali padėti pagerinti veikliųjų medžiagų pasisavinimą ir biologinį prieinamumą, palyginti su įprastomis formomis. Pavyzdžiui:

Vitaminas C – kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose liposominis vitaminas C rodo iki 2–3 kartų didesnį biologinį prieinamumą nei standartinės formos.
Kofermentas Q10 – dėl riebalų kapsulės ir liposominės struktūros gali būti iki 2–3 kartų geriau pasisavinamas, palyginti su tradiciniu Q10.
Resveratrolis – liposominė technologija gali užtikrinti geresnį stabilumą ir iki 5–10 kartų didesnį pasisavinimą, priklausomai nuo formulės ir tyrimo modelio.
Liposominė geležis – apsauginė lipidų membrana padeda išvengti diskomforto virškinimo sistemoje, o biologinis prieinamumas gali būti iki 3–5 kartų didesnis.
Vitaminas D – kai kurie tyrimai rodo iki 1,5–2 kartų geresnį pasisavinimą, lyginant su įprastomis formomis.
Glutationas – dėl apsaugos nuo suirimo virškinimo trakte liposominė forma gali pasižymėti iki 5–6 kartų didesniu biologiniu prieinamumu.
Astaksantinas – liposominėje formoje gali būti apie 3–4 kartus geriau pasisavinamas, palyginti su įprasta forma.
Berberinas – natūraliai pasižymi labai mažu biologiniu prieinamumu (<1 %), liposominėje formoje gali būti iki 5–10 kartų geriau pasisavinamas, priklausomai nuo formulės.

* Pasisavinimo padidėjimas priklauso nuo konkrečios formulės, liposomų dydžio, sudėties ir tyrimo metodikos.

Nauda žmogui

Didesnis biologinis prieinamumas – daugiau veikliosios medžiagos patenka į kraują.
Išsaugotas medžiagos stabilumas – liposoma saugo jautrius junginius nuo skrandžio rūgščių ir fermentų.
Švelnesnis poveikis virškinimui – ypač svarbu vartojant tokias medžiagas kaip vitaminas C ar geležis.
Prailgintas veikimas – veiklioji medžiaga išsiskiria palaipsniui, todėl efektas trunka ilgiau.
Biologinis suderinamumas – fosfolipidai, iš kurių sudarytos liposomos, natūraliai aptinkami žmogaus organizme.
Pažangi technologija – paremta mokslo atradimais, naudojama tiek medicinoje, tiek aukščiausios kokybės maisto papilduose.

Ateities technologija, kuri jau tapo dabartimi

Dar prieš kelis dešimtmečius liposomos buvo taikomos tik medicinoje – vaistų pristatymui tiesiai į ląsteles. Šiandien jos vis plačiau taikomos kasdienėje sveikatos priežiūroje, nes leidžia išlaikyti veikliųjų medžiagų stabilumą ir užtikrinti geresnį jų panaudojimą organizme.

Liposominė technologija – tai pavyzdys, kaip mokslo pažanga gali pagerinti veikliųjų junginių biologinį prieinamumą, išlaikant jų aktyvumą ir veiksmingumą žmogaus organizme.

Šaltiniai:

Staripsnyje pateikti duomenys paremti mokslinėmis publikacijomis, įskaitant Nutrition and Metabolic Insights (2020), Antioxidants (2021), Molecules (2020), European Journal of Clinical Nutrition (2015), Biomedicines (2021) ir kitus recenzuotus šaltinius.

Pateikta informacija nėra skirta maisto papildų reklamai. Ji yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma kvietimu įsigyti ar vartoti maisto papildus. Straipsnis nėra medicininė konsultacija. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistu.